Nors medicina šiais laikais žymiai pažangesnė, tačiau, deja, žmonės nenustojo sirgti. Priešingai – turi kovoti su civilizacijos ligomis, naujais virusais, bakterijomis, įvairių avarijų pasekmėmis. Dėl to gydytojo profesija nepraranda prasmės, o tampa tiesiog ypatingai svarbi visuomenės gyvenime.
Galiu drąsiai teigti, jog tai profesija, kurioje vietos abejonėms ir
klaidoms nėra, todėl knygos, mokymasis, pacientų skambučiai – gydytojų
kasdienybė. Dėl šios priežasties dažnai nukenčia šeima ar sutrikdomas asmeninis
gyvenimas. Dar viena neigiama šios profesijos pusė yra tai, kad atlyginimas
neatitinka atlikto darbo. Universitete šešeri metai mokymosi, o po to dar 2 – 6
metai rezidentūroje – štai priežastis, labiausiai atbaidanti jaunus žmones nuo
mediko profesijos pasirinkimo.
Tačiau žmonės vistiek tai renkasi, nes vienas didžiausių šios profesijos privalumų – išskirtinė padėtis visuomenėje, prestižas ir garbė. Žinoma, yra ir tokių žmonių, kurie neatsižvelgdami į šios profesijos privalumus renkasi būti gydytoju, nes jie jaučiasi sukurti būtent tuo užsiimti savo gyvenime. Hipokrato žodžiais tariant: „Medicina yra tas pats kilniausias iš visų menų.“
Visiems žinoma, jog gydytojas turėtų būti:
- atsakingas, darbštus kruopštus, mokantis bendrauti,
- šaltakraujis, mokantis kontroliuoti savo jausmus ir greitai priiminėti sprendimus,
- visada pasiruošęs padėti žmogui bet kuriuo paros metu, bet kurioje vietoje.
Norint būti gydytoju, vidurinėje mokykloje reikia
mokytis biologiją, chemiją, fiziką, matematiką, lietuvių kalbą bei užsienio
kalbas. O vėliau išlaikyti lietuvių k., biologijos, chemijos, (fizikos)
egzaminus. (Norint įstoti į nemokamą vietą dar plius matematikos ir užsienio
kalbos egzaminą).
Medicinos mokslai išskirtiniai tuo, kad šios krypties studijavimas – tai ne tik teorija, bet ir (daugumoje) praktika.
Mediciną studijuoti galima tik dviejuose universitetuose Lietuvoje:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą